You are here

Glossary

Chemijos terminai
Chemikalas

Visuotinai vartojamas terminas, kuriuo apibūdinami cheminiai elementai, junginiai ir junginių bei elementų mišiniai.

Cheminis veiksnys

Šis terminas vartojamas pagrindiniuose DSS teisės aktuose: 
"cheminis veiksnys" – bet koks cheminis elementas arba junginys, grynas arba sumaišytas, esantis gamtoje, gaminamas, naudojamas arba išleidžiamas į aplinką (gali būti išleidžiamas ir kaip atlieka) bet kokio darbo proceso metu, nepriklausomai nuo to, ar jis gaminamas tikslingai ar ne, ar jis pateiktas rinkai ar ne;

Cheminis gaminys

Daiktas, kuris gaminamas įgijo konkrečią formą, paviršių ar struktūrą, labiau nulemiančią jo naudojimo paskirtį nei jo cheminė sudėtis.

Tipiniai pavyzdžiai: padangos, plastikiniai baldai, elektroniniai prietaisai, iš cheminio pluošto pagaminti tekstilės gaminiai, kabeliai.

Cheminis produktas

Produktas, kurį sudaro viena arba daugiau cheminių medžiagų arba junginių. Jo funkciją didžiąja dalimi nulemia jo cheminė sudėtis.
Tipiniai cheminių produktų pavyzdžiai: klijai, dažai, rašalas, dezinfekcijos priemonės, biocidai, plastifikatoriai, silikonas, fejerverkai, tepalinės alyvos ir pan.

Junginys

Cheminis junginys, kurį sudaro du ar daugiau cheminių elementų.

Pavojingoji cheminė medžiaga (taip pat žr. angl.„Hazardous substance“)

Pavojingųjų cheminių medžiagų klasifikacija yra pagrįsta CLP direktyvoje apibrėžtomis kategorijomis. Šios kategorijos apima fizinius pavojus (sprogios, degios, nestabilios ir pan. cheminės medžiagos), pavojus sveikatai (visi trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio sveikatai aspektai) ir pavojus aplinkai (vandens aplinka ir pan.)

Dulkės

Dujose (paprastai – ore) pakibusios kietosios medžiagos ar mišinio dalelės.

Dūmai

Sąvoka „dūmai“ visų pirma taikoma ore esančiai smulkių kietųjų dalelių suspensijai, kuri dažnai susidaro garuojant ištirpusioms cheminėms medžiagoms (pvz., virinimo arba gumos apdirbimo metu išsiskiriantys dūmai).

Dujos

Dujos – tai cheminė medžiaga:
i) kurios garų slėgis esant 50 oC temperatūrai yra didesnis kaip 300 kPa (absoliutus); arba
ii) kuri esant 20 oC temperatūrai ir normaliajam 101,3 kPa slėgiui visiškai virsta dujomis;

Susidarę oro teršalai – žr. „Susidariusios cheminės medžiagos“
Susidariusios cheminės medžiagos. Susidarę oro teršalai

Cheminės medžiagos ir oro teršalai gali susidaryti darbo vietose taikomų procesų metu, pvz., degimo procesai, kuriems vykstant išmetami dūmai, išmetamosios dujos ir suodžiai, taip pat šlifavimo ir pjovimo procesai, kurių metu išsiskiria dulkės. Šios susidariusios cheminės medžiagos ir oro teršalai gali būti pavojingi.

Pavojinga cheminė medžiaga (angl. Hazardous substance) – žr. „Pavojinga cheminė medžiaga“ (angl. Dangerous substance)

Cheminė medžiaga, kuri atitinka su fiziniais pavojais, pavojumi sveikatai arba pavojumi aplinkai susijusius pavojus, kaip nustatyta CLP reglamento I priedo 2–5 dalyse, ir kuri klasifikuojama pagal tame priede nustatytas atitinkamas pavojingumo klases.

Pavojingų cheminių medžiagų klasifikacija atliekama remiantis  CLP direktyvoje apibrėžtomis kategorijomis. Šios kategorijos apima fizinius pavojus (sprogus, degus, nestabilus  ir pan.), pavojus sveikatai (visi trumpalaikės ir ilgalaikės žalos sveikatai aspektai) ir pavojus aplinkai (poveikis vandens
organizmams ir pan.) 
Anglų kalbos frazės hazardous substances ir dangerous substances (liet. pavojingos cheminės medžiagos) dažnai vartojamos kaip sinonimai. Aiškaus skirtumo nėra, šiuo atveju reikšmę turi tai, kuriam terminui teikiamas prioritetas.

Skystis

Skystis – tai cheminė medžiaga arba mišinys: 
i) kurio garų slėgis esant 50°C temperatūrai yra ne didesnis kaip 300 kPa (3 barai);
ii) kuris esant 20°C temperatūrai bei normaliajam 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio būvio; ir 
iii) kurio lydymosi temperatūra arba pradinė lydymosi temperatūra esant normaliam  101,3 kPa slėgiui yra
20°C arba mažesnė;

Mišinys

Mišinys – tai dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas.

Proceso metu išsiskiriantys teršalai

Proceso metu išsiskiriantys teršalai gali išsiskirti kaip bet kokios rūšies proceso teršalai, kurie daro poveikį darbo vietoje; tai, pvz., gali būti degimo procesai arba procesai, kurių metu pradinė medžiaga chemiškai ar fiziškai suyra arba kitaip pasikeičia.

Kietoji medžiaga

Kietoji medžiaga – tai cheminė medžiaga arba mišinys, kuris neatitinka dujų arba skysčio apibrėžties (CLP).

Tai yra medžiagos būklė. Jai būdingas struktūrinis standumas ir atsparumas formos arba apimties pakitimams.

Cheminė medžiaga

Cheminė medžiaga – natūralus arba gamybos proceso metu gautas cheminis elementas ir cheminių elementų junginys, įskaitant priedus, reikalingus jo stabilumui išlaikyti, ir priemaišas, atsirandančias gaminant, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti nedarant poveikio cheminės medžiagos stabilumui ar nepakeičiant jos sudėties; cheminis elementas arba dviejų ar daugiau cheminių elementų junginys.

Sveikata ir sauga
Kancerogenas

Kancerogenas – tai medžiaga ar medžiagų mišinys, sukeliantys vėžį arba didinantys susirgimo vėžiu tikimybę.

Sprogstamasis

Sprogioji medžiaga ar mišinys – tai kieta ar skysta medžiaga ar medžiagų mišinys, kurie savaime gali chemiškai reaguoti išskirdami tokios temperatūros ir slėgio dujas tokiu greičiu, kad tai gali padaryti žalą aplinkai. Pirotechninės medžiagos priskiriamos, net jei neišskiria dujų.

Poveikis

Poveikis apibūdinamas kaip cheminės medžiagos buvimas darbuotojo aplinkoje, kurioje cheminė medžiaga gali būti įkvepiama, susiliesti su oda (taip pat akimis, ausimis) arba nuryjama. 

Organizmo sąveika su chemine, radiologine ar fizine medžiaga. Poveikio kiekybinis įvertis apibrėžiamas medžiagos kiekiu, kuris susikaupia organizmo mainų sluoksniuose (pvz., odoje, plaučiuose, žarnose) ir kurį galima absorbuoti.

Degus

CLP išskiriama degiosios dujos, aerozoliai, skysčiai ir kietosios medžiagos; šioms medžiagoms taikomi skirtingi kriterijai. Pagal supaprastintą apibrėžtį visos cheminės medžiagos, kurios gali užsiliepsnoti ir degti arba palaiko kitų medžiagų užsiliepsnojimą ir degimą, yra klasifikuojamos kaip degiosios medžiagos.

Pavojus

Pavojus – tai bet kas, kas gali sukelti žalą. Pavojai gali turėti poveikį žmonėms, turtui, procesams; dėl jų gali įvykti nelaimingi atsitikimai ir sutrikti sveikata, prarandamas išdirbis, sugadinamos mašinos ir pan. 

Nurijimas

Maisto, vaistų, skysčių ar kitų cheminių medžiagų patekimas į kūną per burną. 

Įkvėpimas

Oro įkvėpimas per kvėpavimo takus ir plaučius

Odą jautrinančios medžiagos

Odos jautrinimas – tai grįžtamasis sužalojimas bandomąja medžiaga veikiant ne ilgiau kaip 4 valandas.

Mutagenas

Mutacija – tai nuolatinis ląstelėje esančios genetinės medžiagos kiekio ar struktūros pokytis. Terminas „mutacija“ taikomas paveldimiems genetiniams pokyčiams, kurie gali būti matomi fenotipiniu lygmeniu, ir pagrindiniams žinomiems DNR pakitimams (įskaitant konkrečius pagrindinių porų pokyčius ir chromosomų
translokacijas).

Toksiškumas reprodukcijai

Toksiškumas reprodukcijai apima neigiamą poveikį suaugusių vyrų ir moterų lytinei funkcijai ir vaisingumui, taip pat toksinį poveikį palikuonių vystymuisi.

Rizika

Profesinė rizika reiškia sužalojimo arba ligos, kurį (-ią) gali sukelti pavojaus poveikis, tikimybę ar rimtumą. 

Jautrinančios cheminės medžiagos

Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kurios įkvėpus padidėja kvėpavimo takų jautrumas.

Odą jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kuri, patekusi ant odos, sukelia alerginę reakciją.

Jautrinimas

Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kurios įkvėpus padidėja kvėpavimo takų jautrumas.

Odą jautrinanti medžiaga – tai medžiaga, kuri, patekusi ant odos, sukelia alerginę reakciją.

Toksiškas (ūmus poveikis)

Teisiniu požiūriu chemikalas (cheminė medžiaga, mišinys) turi ūmų toksišką poveikį, jeigu jis atitinka šiuos CLP kriterijus:
ūmus toksiškumas – tai neigiamas poveikis, pasireiškiantis per 24 valandas prarijus ar susilietus su oda, veikiant viena ar keliomis medžiagos ar mišinio dozėmis, arba veikiant kvėpavimo takus 4 valandas.

CLP reglamente išskiriama toksiškumas prarijus, toksiškumas susilietus su oda ir toksiškumas įkvėpus.

Toksiškas (kita)

Pavojingos cheminės medžiagos veikdamos gali pakenkti konkrečiam organui. CLP konkretaus organo pažeidimo, kurį sukelia vienkartinis poveikis, skiriamas nuo konkretaus organo pažeidimo, kurį sukelia kartotinis poveikis.

Teisės aktai
CAD

žr. Cheminių veiksnių direktyva

Kancerogenų ir mutagenų direktyva

2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/37/EB (Kancerogenų ir mutagenų direktyva, CMD) 
dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

Cheminių veiksnių direktyva

1998 m. balandžio 7 d. Direktyva 98/24/EB (Cheminių veiksnių direktyva, CAD)
dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

Klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas (santrumpa CLP)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 (CLP reglamentas)
dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB ir 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006

CLP

žr. „Klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas“

CMD

žr. „Kancerogenų ir mutagenų direktyva“

GHS

žr. Pasauliniu mastu suderinta sistema 

Pasauliniu mastu suderinta sistema

Apie GHS

Ribinė vertė darbo aplinkoje

Direktyva 2009/161/ES – orientacinės ribinės vertės darbo aplinkoje

OEL

žr. Ribinė vertė darbo aplinkoje 

REACH

žr.  „Cheminių medžiagų registracija, vertinimas, autorizacija ir apribojimai“

Cheminių medžiagų registracija, vertinimas, autorizacija ir apribojimai

2006 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas)
dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ir kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra

„Saugos duomenų lapas“

Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH)

SDS

žr. „Saugos duomenų lapas“

Priemonės ir procedūros
Kontrolės priemonės – žr. Priemonės

Visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pavojingų cheminių medžiagų atsiradimą ir tokių medžiagų poveikio riziką.

Pavojaus piktogramos

Pavojaus piktograma – tai grafinis vaizdas, kuriame pateikiamas simbolis ir kiti pavyzdžiui, rėmelis, fonas ar spalva, skirti tam tikrai informacijai apie pavojų perteikti.

Pavojingumo frazė

Pavojingumo frazė – tai pavojingumo klasei priskirta frazė ir kategorija, kuria apibūdinamas pavojingos cheminės medžiagos arba mišinio pavojų pobūdis, įskaitant, kai tinkama, pavojingumo laipsnį.

Oro teršalų matavimas

Oro teršalų koncentracijos matavimas darbo vietoje. Matavimai gali būti naudojami siekiant išmatuoti poveikį darbuotojams arba ištirti oro teršalų koncentraciją darbo vietoje, pvz., nuotėkis, šaltinio, iš kurio išmetami oro teršalai nustatymas ir vietinės ištraukiamosios ventiliacijos veiksmingumo įvertinimas, kuriuo remiantis priimami sprendimai dėl taikytinų priemonių. Priklausomai nuo to, kokia cheminė medžiaga turi būti matuojama, galima naudoti skirtingą matavimo įrangą. 

Poveikio vertinimas

Pavojingų cheminių medžiagų poveikio darbuotojams techninis matavimas naudojant konkrečiai cheminei medžiagai / cheminių medžiagų grupei taikomus matavimo metodus ir priemones. Dažniausiai atliekami ore pasklidusių cheminių medžiagų koncentracijos darbo vietose matavimai (nuolatiniai arba konkrečiais atvejais) ir pavojingų cheminių medžiagų arba jų metabolitų, esančių paveikto (-ų) darbuotojo (-ų) biologinėse medžiagose (pvz., kraujyje arba šlapime), matavimai.

Priemonės. Kontrolės priemonės

Visos priemonės, kuriomis siekiama padidinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Priemonėmis gali būti mažinamas pavojingų cheminių medžiagų susidarymas arba poveikio rizika. 

Organizacinės priemonės

Visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pavojingų cheminių medžiagų poveikį naudojant organizacines priemones (pvz., teritorijose, kuriose daromas poveikis, dirbančių darbuotojų skaičiaus mažinimas).

Asmeninės apsaugos priemonės (santrumpa AAP)

AAP reiškia:

a) priemonė, suprojektuota ir pagaminta ją dėvinčiam ar nešiojančiam asmeniui apsaugoti nuo vieno ar daugiau pavojų to asmens sveikatai arba saugai;

b) a punkte nurodytos priemonės tarpusavyje pakeičiami komponentai, kurie yra labai svarbūs jos apsauginei funkcijai;

c) a punkte nurodytos priemonės jungiamosios sistemos, kurių asmuo nenešioja ir nedėvi, kurios suprojektuotos tai priemonei prijungti prie išorinio prietaiso ar patikimos tvirtinimo vietos, kurios nėra suprojektuotos taip, kad būtų stacionariai pritvirtintos, ir prieš kurias naudojant nereikia atlikti pritvirtinimo darbų;

Rizikos vertinimas

Profesinės rizikos vertinimo tikslas – apsaugoti darbuotojų saugą ir sveikatą. Rizikos vertinimas – tai rizikos nustatymas, rizikos rimtumo įvertinimas ir sprendimo dėl būtinybės imtis rizikos mažinimo veiksmų priėmimas.
Pagal darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius įstatymus visi darbdaviai privalo atlikti rizikos vertinimą.

Saugos duomenų lapai (SDS)

SDS pateikiama informacija apie cheminio produkto savybes, jo keliamus pavojus ir instrukcijos, kaip jį naudoti, tvarkyti ir vežti, suteikti pirmąją pagalbą, užtikrinti priešgaisrinę saugą, ir saugumo priemones, kuriomis siekiama mažinti poveikį. SDS pateikiama informacija yra reikalinga siekiant suprasti riziką ir žinoti, kaip saugiai elgtis su cheminiu produktu.

Pakeitimas

Pavojingos cheminės medžiagos arba cheminio produkto, arba proceso, kurio metu susidaro pavojingos cheminės medžiagos, pakeitimas mažiau pavojinga medžiaga, produktu arba procesu.

Techninės priemonės

Visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti
pavojingų cheminių medžiagų poveikį naudojant techninę įrangą.